Viena moteris pasakojo, kad grįžusi su šeima po žiemos atostogų, ant savo ir sūnelio kūno pastebėjo raudonus taškelius, kurie kaip vėliau paaiškėjo, atsirado dėl blakių įkandimo. Kenkėjų kontrolės ekspertai pasakoja, kad šiuo metu blakių problema labai aktuali ir keliaujantiems pataria imtis prevencinių priemonių. Blakės – lagaminuose ir siuntiniuose Priežastis, kodėl daugėja nusiskundimų blakėmis, aiškina biologas Liutauras Grigaliūnas. Pasak jo, pastaruoju metu vyksta intensyvus žmonių migravimas iš Lietuvos į vakarų Europos šalis ir atgal, kur su blakių problema kovojama jau ne vienerius metus. |
daugiau
|
|
|
|
|
Ne vienerius metus užsienio mokslininkų atliekami tyrimai patvirtina, kad maistui auginamus gyvūnus šeriant genetiškai modifikuotais (GM) pašarais, nei jų mėsoje, nei audiniuose ar kraujyje, genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) nelieka. Lietuvos mokslininkų atlikti paukštienos, gyvulių mėsos, kiaušinių tyrimai patvirtina, kad šiuose produktuose augalų genetinės modifikacijos neaptinkama. Gyvūninės kilmės produktuose GMO nerasta Visuomenėje sklandančios kalbos, kad Lietuvoje auginami gyvuliai šeriami vien tik GM pašarais, todėl GMO patenka kone į visus gyvūninės kilmės produktus, tėra vienas iš daugelio šiuolaikinę maisto pramonę gaubiančių mitų. |
daugiau
|
| | | |
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) 2014 m. 4-ąją savaitę siekė 64,3 atv./ 10 tūkst. gyventojų. 3-ąją metų savaitę šis sergamumo rodiklis siekė 51,2 atv. /10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis siekė 138,4 atv. /10 tūkst. gyventojų. Palyginus pastarosios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su 3 savaitės duomenimis, didesnis sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas visose administracinėse teritorijose. |
daugiau
|
| | | |
Afrikinį kiaulių marą (toliau - AKM) sukelia Asfarviridae šeimos Asfivirus rūšiai priskiriamas DNR virusas su apvalkalu. AKM viruso štamai skiriasi virulentiškumu, nors būna įvairių serotipų. Virusas labai atsparus žemai temperatūrai. Šis sukėlėjas aptinkamas Ornithodorus genties erkėse, tačiau šios erkės Lietuvoje nesiveisia. AKM – ypač pavojinga virusinė naminių kiaulių ir šernų liga. AKM serga kiaulės, šernai ir laukinės kiaulės. Žmonės šia liga neužsikrečia. |
daugiau
|
| | | |
Žodis „mutagenas“ skamba baisiai ir grėsmingai. It kokios mitinės pabaisos pavadinimas. Tokios asocijacijos gali dar labiau sustiprėti. Ypač dabar. Sužinota ir įrodyta, jog šiais laikais aplinkoje susidarantys mutagenai yra keturis šimtus kartų pavojingesni ir aktyvesni už savo pirmtakus. Trumpai tariant, tokios cheminės medžiagos, kurios atsiranda veikiant automobilių varikliams, surūkius cigaretę, apskrudinus mėsos gabalėlį grilyje ir pan., sureaguoja su kitomis aplinkoje esančiomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis. |
daugiau
|
| | | |
Vidutiniškai žmogus per dieną suvartoja 300 mg kofeino, daugiausia – kartu su kava. Tačiau net ir nevartojantys kavos žmonės šios medžiagos gauna iš įvairių kitų produktų – arbatos, šokolado, gaiviųjų gėrimų, kai kurių žolelių, receptinių ir nereceptinių vaistų ir maisto papildų. Visi ne kartą girdėjome apie teigiamas ir neigiamas kofeino savybes. Visgi ši, skirtingų šaltinių kaip ingredientas, maisto papildas, ar net narkotikas apibūdinama ir griežtai kontroliuojama medžiaga, kiekvieną iš mūsų veikia labai skirtingai. |
daugiau
|
| | | |
Panevėžio visuomenės sveikatos centras praneša, kad 2013 metais Panevėžio apskrityje padidėjo sergamumas meningitais. Centro duomenimis, praėjusiais metais užregistruota 83 virusinio meningito atvejai (sergamumo rodiklis 3,45 atvejo/10 000 gyventojų), kai 2012 metais šios ligos užregistruota 2 kartus mažiau – 42 atvejai (1,7 atvejo/10 000 gyventojų). Didžiausias sergamumas registruotas Panevėžio mieste (5,76 atvejo/10 000 gyventojų). |
daugiau
|
| | | |
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras drauge su aktyviais Vilniaus miesto, Vilniaus rajono bei Šalčininkų rajono senjorais organizuoja susitikimus, kurių metu aptariami pagyvenusių žmonių sužalojimo prevencijos klausimai. Džiaugiamės, kad aktyviausi dalyviai Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Vilniaus miesto bendrijos nariai. Diskutuojama, kokie yra griuvimų rizikos veiksniai, teikiami patarimai, kaip juos šalinti. |
daugiau
|
| | | |
Lietuvoje bręsta permainos: įstatymais įtvirtinus alternatyviosios medicinos – tiksliau, sveikatą stiprinančių asmenų – veiklą, žadama užkirsti šarlatanų ir apsišaukėlių pelnymąsi iš patiklių žmonių. Ekspertų taikinyje atsidurs ne tik žolininkai, hirudologai, masažuotojai ar homeopatai, bet ir bioenergetikai, magai, ekstrasensai ir kitaip save vadinantys energiniu poveikiu sveikatinantys asmenys, kurių galimybes ir darbo rezultatus pasverti itin sunku. Ar pavyks atskirti pelus nuo grūdų? |
daugiau
|
| | | |
Nevyriausybinių organizacijų iniciatyva 2013-uosius Seimas paskelbė Sveikatingumo metais. Buvo tikimasi, kad tai taps gera pradžia permainoms Lietuvos sveikatos politikoje. Vyriausybė, patvirtinusi priemonių planą Sveikatingumo metams, neskyrė lėšų jo įgyvendinimui. Apie tai ir kitomis su gyventojų sveikatingumu susijusiomis temomis šiandien kalbėjo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys prof. Arimantas Dumčius spaudos konferencijoje ir Seime vykstančiame forume „Ar Sveikatingumo metai tapo startu sveikatos dešimtmečiams?“ |
daugiau
|
| | | |
|
|
|
|
|